• Kreivės 2015

    Rugpjūčio 20–27 d. – Vilniuje
    Rugpjūčio 28–31 d. – Kaune
    Rugpjūčio 30 d. – Šiauliuose
    Rugsėjo 4–5 d. – Klaipėdoje



    Nuotrauka: Vaikinai

  • išgiŘstì programa

    Šeši filmai LGBT* jaunimui apie LGBT* jaunimą





    Nuotrauka: Nuogumo zona

  • R. W. Fassbinderio kreivės

    Keturi kreiviausi vokiečių kino genijaus filmai





    Nuotrauka: Kerelis

8.23 \ Trumpai apie R. W. Fassbinderį \ paskaita

Šiemet vokiečių kino režisieriui, scenaristui, aktoriui Raineriui Werneriui Fassbinderiui (1945-1982) būtų sukakę 70 metų. Tai graži proga dar kartą prisiminti (o kai kam, matyt, atrasti) vieną svarbiausių pasaulyje kino kūrėjų. Jo filmai aktualumo nepraranda iki šiol. Jie kiekvieną žiūrovą priverčia reaguoti. Kiekvienas čia atras jam rūpimus klausimus. R. W. Fassbinderio talentas yra lyg didžiulis, beprotišką spindesį skleidžiantis deimantas, atveriantis begalines žiūrėjimo galimybes ir perpektyvas.

Jis tobulai atitiko „prakeiktojo poeto“ įvaizdį – kovą su nepakenčiamai netobulu pasauliu pradėjęs nuo kovos su savimi. Neslepiantis savo homoseksualumo, alkoholikas, narkomanas, be galo prieštaringa ir sudėtinga asmenybė. Ir tuo pat – visiškas darboholikas, nesuvokiamai greitai statantis filmus, spektaklius. Per gana trumpą savo karjerą R. W. Fassbinderis sukūrė per keturiasdešimt juostų.

Režisierius visą laiką keitė savo stilius, pasižymėjo didele žanrų įvairove. Tačiau viena nesikeitė jo filmuose – iš mažų, taikių pastebėjimų ir žmogiškų dramų, jis sudėliojo negailestingą XX a. antros pusės istoriją. Kai jis mirė, vokiečių spauda rašė: „Mirė mūsų Balzac‘as“. Ir matyt neklydo – jo kūryba iš tiesų yra „žmogiškoji komedija“. Jis buvo iki galo atviras, nebijojo apsinuoginti (net tiesiogine prasme) savo filmuose, ir to reikalavo iš kitų.

Trumpa kino kritikės Neringos Kažukauskaitės paskaita apie šią išskirtinę kino asmenybę supažindins su pagrindiniais jo kūrybos etapais, svarbiausiais filmais, ryškiausiomis temomis, jo nuolatiniais kūrybos bendražygiais, su kuriais jis sukūrė beveik visas savo juostas. Nors Lietuvoje bene porą kartų yra buvusios šio vokiečių režisieriaus didesnės ar mažesnės retrospektyvos, rodomi atskiri filmai, tačiau vis dėlto jis nepelnytai mažai tepristatytas platesnei kino auditorijai.

Neringa Kažukauskaitė (g. 1968 10 21, Panevėžyje) – kino kritikė. 1992 baigė VU Komunikacijos fakultetą (žurnalistikos specialybę). Stažavosi Švedijoje, Slovėnijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Publikavo straipsnius pagrindiniuose šalies kultūros ir meno leidiniuose, apie kiną rašė „Visuotinei lietuviškai enciklopedijai” (2005–2009), dalyvavo įvairiuose edukaciniuose projektuose. Yra knygų „Media terminų žodynas“ (2006, nauja redakcija 2013), „Trumpa kino istorija. Nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ (2011), „Trumpa kino istorija. Nuo ketvirtojo dešimtmečio iki šių dienų“ (2013) sumanytoja, turinio sudarytoja ir viena iš tekstų autorių.

Vilnius / „Skalvijos“ kino centras, A. Goštauto g. 2
23 d. – 19.30

FB