Naujienos

7MD / Vilniaus LGBT* festivalis „Kreivės“

2014 07 25 \

Rugpjūčio 21–28 d. „Skalvijoje“ vyks Vilniaus LGBT festivalis „Kreivės“. Šiemet jo programa žada ir naujausių šios tematikos filmų programą, ir iki šiol Lietuvoje nerodytų retenybių.

Festivalis pagerbs pernai rudenį mirusio didžiojo prancūzų teatro, operos ir kino režisieriaus, aktoriaus Patrice’o Chéreau (1944–2013) atminimą. Vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių prancūzų teatro kūrėjų į kiną atėjo palyginti vėlai. Pirmąjį filmą „Orchidėjos oda“ jis sukūrė 1975 metais. 1994 m. Chéreau nustebino ne tik Kanus „Karalienės Margo“ ekranizacija – Šv. Baltramiejaus nakties žudynės režisieriui tapo pretekstu prabilti apie šiuolaikinę Europą sukrėtusį karą buvusioje Jugoslavijoje. „Karalienė Margo“ – įspūdingas, operiškas, brangus reginys. Tačiau dauguma režisieriaus filmų – kameriški, gvildenantys sudėtingas temas, reikalaujantys susikaupimo.

Erotinių scenų drąsa šokiravo 2001-aisiais Berlyno „Auksiniu lokiu“ apdovanotas Chéreau filmas „Intymumas“. Jis pasakojo apie porą, kuri susitikinėja tik tam, kad užsiimtų seksu, nieko vienas apie kita nežinodami, net nesikalbėdami.

Jo filmų stilių būtų galima pavadinti kūniškuoju realizmu, tačiau žmogaus kūnas Chéreau reikalingas ieškant atsakymų į esminius su etika, psichologija ir apskritai žmogaus egzistencija susijusius klausimus. Chéreau buvo įdėmus šiuolaikinio pasaulio ir žmonių, kurių negalima apibūdinti keliais banaliais žodžiais, stebėtojas. Jis neslėpė, kad dauguma filmų autobiografiški. Juose režisierius kalbėjo apie problemas, kurios svarbios ir jam. Tai vienatvė, homoseksualumas, buvimas „kitu“, mirtis. Jis dažnai pasakojo apie sudėtingus santykius, kai artumas tampa kančios šaltiniu. Tačiau prisiminimuose Chéreau iškyla kaip itin jautrus, intuityvus, linksmas žmogus, kurio niekas nematė be knygos rankose. Tai buvo kūrėjas, kuris mėgo nuolat ką nors atrasti ir dalintis savo atradimais su kitais.

„Kreives“ šiemet atidarys savo laiku skandalą sukėlęs trečiasis pilnametražis Chéreau filmas „Sužeistas vyras“ („L’homme blessé“, 1983), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Jeanas-Hugues’as Anglade’as ir Vittorio Mezzogiorno. Filmo herojus aštuoniolikmetis Anri – atsiskyrėlis, vengiantis žmonių. Tačiau vieną dieną traukinių stotyje jis sutinka gatvės sukčių Žaną. Anri išlenda iš kiauto ir pasineria į jausmus dvidešimt metų vyresniam vyrui.

Taip pat festivalyje bus parodytas 2003 m. Berlyne „Sidabriniu lokiu“ už geriausią režisūrą apdovanotas Chéreau filmas „Jo brolis“ („Son frère“) – pasakojimas apie du brolius Tomą ir Liuką, kuriuos vėl suveda vieno nepagydoma liga. Tačiau brolius skiriantys barjerai išlieka, svarbiausias jų – Liuko homoseksualumas. Šiame filme pagrindinius vaidmenis sukūrė Bruno Todeschini, Éricas Caravaca ir Nathalie Boutefeu.

Bus parodytas ir vienas vėlyvųjų režisieriaus filmų „Persekiojimas“ („Persécution“, 2009), kurio herojų 35-erių Danielį (Romain Duris) sekioja nepažįstamasis, tvirtinantis, kad yra jo gyvenimo vyras (Jean-Hugues Anglade). Atsidūręs tarp nepažįstamojo ir mylimosios Sonios (Charlotte Gainsbourg), Danielis pasijunta vienišas ir sutrikęs.

„Kreives“ uždarys vokiečių režisieriaus Richardo Oswaldo „Kitoks nei kiti“ („Anders als die Andern“) – vienas pirmųjų vaidybinių filmų su homoseksualiais personažais, sukurtas 1919 metais. Premjera sukėlė skandalą, netrukus filmas buvo uždraustas (jį buvo leidžiama žiūrėti tik specialistams medikams), 1920 m. „Kitoks nei kiti“ kopijos buvo sunaikintos. Filmas ilgai buvo laikomas dingusiu. „Kitoks nei kiti“ garsus ir tuo, kad jame gydytoją vaidina Magnusas Hirschfeldas – vienas seksologijos pradininkų. Dalis filmo ir išliko jo archyvuose.

Visas straipsnis.

Šaltinis: 7 meno dienos.