Astos Volungės kūrinių paroda „Dykinėjimai“ drąsiai ir su plačia šypsena įsikuria „išgirsti“ erdvėje. Mintys apie queer namus pasitinka dar priešdury su pavadinimu, nurodančiu į kitokį santykį su buitimi. Žodžio dviprasmiškumas – dyke ir būti dykai – įsilieja į queer buities temą. Prabanga dykinėti, mėgautis netobula buitimi, laukianti po ilgų dienų darbuose, susitikimuose ir protestuose. Dar tvirtai įsišaknijusios lytiškumo normos apie buitį čia negalioja, o namų ruoša tampa žaidimu pagal savo taisykles. Dykinėjimas – prasmingas ir begėdis savų valandų leidimas, parodoje atsiveria iš heteronormatyvių ribų išsinėręs gyvenimas.
Tai asinchroniškas queer prisiminimų archyvas iš bendros būties ir džiaugsmo fragmentų. Iš dykinėjimo kartu sukasi naktys ir rytai, kurių vis nesugebam atpasakoti, mūsų istorijos ir perspektyvos pinasi, o kvatojimas netilsta. Šokių nutrinti kulnai ir nuo prakaito šlapi drabužiai parsigauna namo kažkurį birželio rytą, mūsų laukia taurėmis nukrauta virtuvė. Kūno nuovargį užglaisto lengvumas, kurį jaučiame būdami kartu, būdamos kartu, būdamos drauge, būdami dalimi. Įsileidžiame viena kitą į savą buitį, savus vargus ir džiaugsmus.
Parodoje Asta Volungė skiria dėmesį ne tik savo bendruomenei, bet ir palikimui. Tekstilės kūriniai įsikūria kaip naujų jungčių giminės istorijoje paieškos bei refleksijos apie su amžiumi kintančia tapatybę. Šiuose kūriniuose dykinėjimas atsiveria per ilgametį kismą ir irimą atsiranda noras pagerbti laiko paliktas žymes lėtais siuvinėjimo, adymo, lopymo procesais.
Ilgametės istorijos, kurias pasakojame viena kitai prie baro, palapinėje ar po patalais, užsilieka Astos tapyboje. Šiuose istorijų fragmentuose nėra paslapčių, viskas atvirai atvira. Be lūkesčių romantizuoti ar išgražinti, šie gyvenimo momentai tampa universaliais bendruomenės atvaizdais. Ilgametis ryšys nusėda plonais sluoksniais ant drobės – menininkė įamžina vėlyvus vakarėlius, lengvo chaoso, laisvės be sąlygų momentus, kuriuose draugės, kolegės ir mylimosios buityje randa vietą būti be primestų suvaržymų.
Asta Volungė – queer moteris, menininkė, kultūros darbuotoja, aktyvistė. Savo praktikoje ji derina kuratorės, edukatorės ir kultūros prodiuserės vaidmenis, ieškodama, kaip meninės strategijos gali būti taikomos mažinant socialinę atskirtį, įgalinant pažeidiamas bendruomenes ar skatinant kritinį dialogą apie normatyvumą ir gerovę. Tokiomis vertybėmis grįsta meninė praktika išaugo palaipsniui iš bandymų suderinti įvairias įkūnytas tapatybes ir vaidmenis. Asta studijavo tapybą (bakalauras), alternatyviąją pedagogiką (bakalauras) ir lyčių studijas (magistras), yra feministinių ir queer kolektyvų bendrakūrėja ir aktyvi bendruomenės narė.
Parodą kuruoja Viltė Barbora Vilūnaitė ir Augustas Čičelis.
Parodos atidarymas: kovo 14 d. 16.00–19.00 val. (ateikite sau patogiu laiku). Paroda veikia iki balandžio 16 d., „išgirsti“ skaityklos darbo laiku – ketvirtadieniais 16.00–19.00 val. – arba individualiai susitarus. Adresas: „išgirsti“, Darbininkų g. 8-1 (atvira laiptinė, trys laipteliai aukštyn), Vilnius.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Aleksandros Ivanovos nuotraukos.
