Gegužės 11–29 d. queer galerija „išgirsti“ kviečia į pirmąją Ievos Kotrynos Ski personalinę parodą „Neapčiuopiami ryšiai“.
„Akies krašteliu pamatau tave kitoje kambario pusėje, nusuku galvą ir pajuntu tirpstantį vašką, deginantis jausmas virsta kietu kiautu, aš jį nusikrapštau. Akimirką nejaučiu stiklinės rankoje, telefonas neatpažįsta mano piršto antspaudo ir aš nespėju padaryti nuotraukos, per skubotą judesį ji gaunasi neryški.“*
Ieva Kotryna Ski – tarp Vilniaus ir Paryžiaus kurianti menininkė. Ji baigė meninio tyrimo magistrantūros studijas École Universitaire de Recherche ArTeC. Tyrinėdama skaitmeninio vaizdo medžiagiškumą ir jo galimybes medijuoti tam tikras emocijas, savo darbuose Ieva Kotryna dažnai kvestionuoja mūsų santykį su nuolat besikeičiančia aplinka. Menininkė dažnai jungia skirtingus mastelius, varijuojančius tarp asmeninio ir globalaus. Tai pabrėžia ir jos naudojamos skirtingos vaizdo fiksavimo technologijos. Savo kūrybą Ieva Kotryna yra pristačiusi „Ars Electronica“ festivalyje Lince, „Cité des Arts“ Paryžiuje, Šiuolaikinio meno centre, projektų erdvėje „Editorial“ ir Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje. 2021 m. Ievos Kotrynos kūrinys „Smegduobė“ pelnė publikos simpatijų apdovanojimą parodoje „JCDecaux premija: Tarpai“.
Paroda „Neapčiuopiami ryšiai“ veikia ketvirtadieniais 16:00–19:00 val. gegužės 11–29 d. (arba kitu laiku susitarus info@isgirsti.lt). Adresas: „išgirsti“, Darbininkų g. 8–1 (atvira laiptinė, trys laipteliai aukštyn), Vilnius. Daugiau informacijos: www.isgirsti.lt/erdve.
Parodą kuruoja Augustas Čičelis.
*Ištrauka iš Ievos Kotrynos Ski darbo.
Paroda įgyvendinama remiant Europos Sąjungai, Vilniaus miesto savivaldybei ir Aktyvių piliečių fondui, EEE finansiniam mechanizmui.
Severinos Venckutės fotodokumentacija.
Monika Kalinauskaitė. L’Écume des jours, sentiments, mots, arba – už ilgesio horizonto
Žinai tą jausmą, kai esi saug*, jautiesi truputį trapiai, bet tuo pačiu – gyv* iki skausmo, galint* jausti ir atlaikyti bet ką? Mėgstu įsivaizduoti, kad tai epizodai, kai truputį putoji. Tavo kontūrai tirpsta, ir jei paguldyčiau į vonią, nudažytum ją istorijos nepaliestomis spalvomis.
Už šio trumpo teksto slypi beveik trys prancūziškos knygos apie putas. Pradėdama rašyti galvojau apie žymų siurrealistinį romaną (…jours). Pakeitusi vieną žodį radau tokiu pavadinimu išleistą lesbietės atsiskleidimo istoriją (…sentiments). Po antro keitimo, nebeabejodama savo originalumu, aptikau kažkieno wordpressą apie „rašymą ir draugystę“ (…mots). Nuostabu, ką? Pasaulis nori putoti. Kai galvoju apie Ievos kūrybą, mėgstu įsivaizduoti, kad ji šiomis putomis valo kameros lęšius. Gal dėl to joje viskas taip ryšku ir kartu aptirpę, kaip būna tik savuose prisiminimuose. Arba be akinių žiūrint į gatvę. Gatvę, kurioje jau driekiasi eilė arba mezgasi riaušės, kurioje iš giljotinuotų žandikaulių kalasi kažkieno batelio kulnas. Kai prasidėjo karas, Ieva vedžiojo mane po savo gatves ir leido viską matyti. Tai buvo nuostabu – regėti godžiai ir drauge, atsukant nugarą suskaičiuotam laikui, atsidedant neaiškiai ateičiai bent kelias nemirtingas dienas. Savo parodoje Ieva Kotryna Ski renka būtent tokių dienų fragmentus ir stato iš jų užuovėją mūsų bendram putojančiam kūnui, visada judančiam ilgesio kryptimi. Kad ten būtų gražiau, keliaudam* nudažome vien* kit* istorijos nepaliestomis spalvomis.
Truputį trapūs ir gyvi iki skausmo, Ievos Kotrynos Ski darbai randa kelia į mus net pro užmerktas akis, rastų turbūt ir pro ašarines dujas ar širdies spazmus. Panašiai elgiasi nebent draugai, uodai ar eilėraščiai – švenčių palydovai, visada tykantys kažkur už ilgesio horizonto.
