Įsibėgėjantį rugsėjį pasitinka Vilniaus queer festivalis „Kreivės“

Vilniuje rugsėjo 7–9 d. į ekranus devintąjį kartą sugrįžta queer festivalis „Kreivės“. Festivalio filmų programoje – konkursinė trumpametražių filmų programa, bendroji festivalio programa „Kryptys“, queer kiną istorinėje perspektyvoje apmąstančios „Atmintys“ bei specialus seansas, skirtas Ukrainos queer kinui.

Apie visus konkursinės trumpametražių programos filmus trumpai papasakoti tikriausiai nepavyks, nors ir „Konkursinių trumpikių“ programoje dėl jų ilgesnės trukmės šiemet kiek mažiau nei įprastai. Tačiau įvairovė išlieka ir kiekvienas sugebės surasti savo favoritų.

Viename iš programos filmų „Haze“ (rež. Meg Duncan, 2020) matome pagrindin* veikėj*, tokiu pat vardu kaip ir filmo pavadinimas, filmuojant savo kūną. Filmuota medžiaga tampa tarsi dienoraščiu, kurio pagalba nagrinėjami paauglystės, kūno ir lyties klausimai. Filmas sudomina ne tik savo siužetu, bet ir nelinijiniu pasakojimo būdu, jungiant Haze filmuotus kadrus su vaizdais, rodančiais vaizdinį dienoraštį radusią mamą. „Nelaimės“ (rež. Tone Ottilie, 2021) taip pat nukelia į paauglystę, primena apie pokyčius, pirmąją meilę ir nerimą bei leidžia bent vizualiai pajusti obsesinio kompulsinio sutrikimo keliamus sunkumus. Juosta „Neįmanomos meilės istorija“ (rež. Javier Alonso Mardones, 2021) rodo mirusio ir kaimynystėje gyvenusio vaikino dienoraštį radusio paauglio kasdienybę ir bandymus suprasti jo slėptą meilės istoriją. Dar viena įsimintina trumpikė – „Dorotės demonai“ (rež. Alexis Langlois, 2021). Savo kambaryje, papuoštame kino istorijų nuotrupomis ir blizgučiais, sėdinti Dorotė ne tik apmąsto savo kaip filmų kūrėjos gyvenimą, bet kartu piktai juokaudama kritikuoja garsiausius kino festivalius ir juose visą dėmesį susižeriančius režisierius – ar žiūrovui pavyks atpažinti filme ne taip jau stipriai užšifruotus vardus? Džiugu, jog pagaliau konkursinėje trumpametražių filmų programoje pirmą kartą pasirodė ir lietuviškas kinas: filmai „Aš buvau Maksas“ (rež. Lukas Kacinauskas, 2021) ir „Techno, mama“ (rež. Saulius Baradinskas, 2021). Šiuos paminėtus ir kitus konkursinės programos filmus vertins ir kartu su festivalio publika žiūrės tarptautinė žiuri: Zhanna Ozirna (Ukraina), Elžbieta Latėnaitė (Lietuva), Karel Tuytschaever (Belgija) ir Weronika Adamowska (Lenkija).

Bendrojoje programoje „Kryptys“ išvysime tris filmus, apimančius skirtingas temas, nukeliančius į skirtingas vietas. Filmas „Tu man gražus kaip vasaros diena“ (rež. Mohammad Shawky Hassan, 2022) supažindina su vaikinu, pasakojančiu savo meilės istorijas, pilnas nuotykių, klausimų, pažinčių, vakarėlių, atsisveikinimų ir poliamorijos. Šį pasakojimą papildo dvikalbis pasakojimo būdas arabų ir anglų kalbomis, pasakų elementai, primenantys „Tūkstančio ir vienos nakties“ formatą bei egiptietiška pop muzika. Filme „Slenkstis“ (rež. Coraci Ruiz, 2022) iš motinos perspektyvos pasakojama savęs ir savo lyties tapatybės ieškančio paauglio istorija. Parodomas tėvų ir vaikų santykis, mamos savirefleksijos, kurios jai padeda labiau suprasti ne tik savo sūnų, bet ir save pačią, savo požiūrį ir visą aplinkinį pasaulį. Ji pasikeičia pati bei kinta jos užsistovėję vidiniai įsitikinimai ir dingsta įvairios baimės. Po filmo peržiūros taip pat vyks pokalbis apie trans jaunimo patirtis ir reikalingą paramą Lietuvoje. Kitas šios programos filmas „Ramiau, smarkuoli“ (rež. Karel Tyutschaever, 2022) nagrinėja sudėtingus savęs ieškančio psichologo jausmus ir vidinius konfliktus, atsirandančius tarp dviejų vyrų besikuriančio romano metu. Įdomiai pažvelgiama į garso, vaizdo ir teksto santykį kine – filmu iškeliamas klausimas: kaip sukurti tokią žiūrėjimo patirtį, kuri būtų įdomi ir kurčiajam, ir girdinčiajam. Filmo režisierius festivalio metu lankysis Vilniuje, tad po peržiūros bus galimybė užduoti klausimų bei pasikalbėti.

Nors ankstesniais festivalio gyvavimo metais programoje buvo galima atrasti kino iš viso pasaulio, įskaitant ir Ukrainą, šiemet ukrainietiškam kinui skiriamas specialusis seansas. Jo metu bus rodomos trys dokumentikos, atskleidžiančios ne tik ilgus metus pokyčių ir neramumų talžomą Ukrainą, jos kontekstą, kultūrą, tapatybes, bet ir svajones apie paprastą, ramų gyvenimą. Filme „Nuošliauža“ (rež. Oleksiy Radynski, 2017) fiksuojami porevoliucinės Ukrainos nepastovumas ir vieno nebetinkamo gyventi Kyjivo rajono, kurį užėmė atstumtųjų grupės, pasaulis. Filmai „Jūsų Mišelė“ (rež. Olena Siyatovska, 2021) ir „Ryšys“ (rež. Olena Siyatovska, 2021), kurių žiūrovų įspūdžių ir klausimų laukiančios režisierės taip pat apsilankys Vilniuje festivalio metu, nagrinėja LGBTQ+ tapatybes per santykį su normatyvumu. Juose atsiskleidžia ramaus gyvenimo svajonės, neišblėstantys pokalbiai apie kasdienius dalykus.

Festivalio organizatoriai, taip pat įkūrę ir „išgir̃stì“ Lietuvos queer archyvą, plėtoja atminties temą, queer istorijos fiksavimo ir archyvavimo praktikas, tad nenuostabu, jog į festivalio „Kreivės“ filmų seansus ne pirmą kartą sugrįžta programa pavadinimu „Atmintys“. Joje koncentruojamasi į queer istorijas ir pasakojimus, iš naujo atrandamus praeityje. Filmuose „Nelly ir Nadine“ (rež. Magnus Gertten) bei „Rebel Dykes“ (rež. Harri Shanahan, Siân A. Williams) tai daroma iš dabarties perspektyvos, du prieš metus sukurti filmai jau šiandienos akimis atsigręžia ir fiksuoja queer meilės ir aktyvizmo istorijas iš praeities. Tačiau didžioji šios programos dalis fokusuojasi į senesnius filmus ir naują žvilgsnį į juos. Dėmesio suteikiama mėgėjiškam Lenkijos kinui, kalbančiam apie queer ir trans tapatybes, nors praeito amžiaus Lenkijoje tai nebuvo leistinos temos. Archyviniai filmai „Transseks“ (rež. Andrzej Marek Drążewski, 1988) ir „Nesusipratimas“ (rež. Piotr Majdrowicz, 1978) vieni pirmųjų Lenkijos queer kino istorijos pavyzdžių, kuriems dėl išlikimo paraštėse ir mėgėjiško kino kategorijos buvo leista tiesiogiai ir be cenzūros šnekėti LGBTQ+ klausimais. Festivalį aplankys ir viešnia iš Lenkijos, festivalių programų sudarytoja – Weronika Adamowska, žiūrovus supažindisianti su Lenkijos queer paveldu. Dar vienas filmas, kuris festivalio metu kvies iš naujo pažvelgti ir į Rytų ir Vidurio Europos queer kino ištakas – „Marble Ass“ (rež. Želimir Žilnik, 1995), kurio centre dvi translytės moterys, užsiimančios seksualiniu darbu ir taip gelbėjančios visuomenę nuo potencialių neramumų, atspindi tuometės Jugoslavijos padėtį. Ir tikriausiai vienu svarbiausių „Atminčių“ programos renginių tampa sovietinio filmo „Suaugusių žmonių žaidimai“ (rež. Ilja Rud-Gercovskis ir Algimantas Kundelis, 1967) peržiūra ir permąstymas kartu su kino ir vizualumo tyrinėtoja profesore Natalija Arlauskaite – laukia paskaita apie sovietmečio sukreivėjusį kiną, kurios metu permąstomos Lietuvos queer kino ištakos bei jų pradžia.

Atminties tema plėtojama ne tik archyve ir kino salėse, bet ir trečiajame „Kreivių“ žurnalo numeryje. Su juo bus galima susipažinti festivalio metu, o jo pristatymą rugsėjo 11 d.  Kirtimų kultūros centre lydės jau tradicija tapę skaitymai. Kreivų skaitymų metu bus skaitoma ne tik kūryba, bet ir ištraukos iš jau istorija tapusių pirmųjų LGBTQ+ bendruomenės leidinių, laiškų ir dienoraščių.

Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ vyks rugsėjo 7–11 dienomis. Festivalio filmai rodomi kino teatre „Skalvija“ bei kino ir medijų erdvėje „Planeta“ (A. Goštauto g. 2, Vilnius) ir erdvėje „Luna6“ (Zanavykų g. 6, Vilnius). Rodomus filmų seansus lydės susitikimai su režisieriais, diskusijos ir paskaita. Taip pat programoje – žurnalo pristatymas, skaitymai ir vakarėliai. O rugsėjo 30 d.–spalio 2 d. festivalis pratęs savo renginių programą ir Kaune. Festivalis iš dalies finansuojamas Aktyvių piliečių fondo, EEE finansinio mechanizmo, Lietuvos kino centro, Vilniaus miesto savivaldybės ir Švedijos ambasados. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir renginius: www.festivaliskreives.lt.