Žurnalo „Kreivės“ Nr. 1 atvartas
2020 metais pradėtas rengti LGBT+ kūrėjams ir bendruomenei skirtas meno ir aktualijų žurnalas „Kreivės“. Leidinio sumanytojos ir rengėjos – Janina Sabaliauskaitė ir Laura Varžgalytė pasakoja apie projekto idėją bei aptaria kūrybinį queer aktyvizmą.
Pradžia
Laura Varžgalytė (L. V.): Pirmasis žurnalo numeris išleistas rugsėjį, queer festivalio „Kreivės“ metu, dabar ruošiame antrąjį, kuris pasirodys pavasarį. Kartu idėją pradėjome gvildenti po 2019-ųjų festivalio. Viskas išties sukasi aplink „Kreives“, kurių veikloje dalyvauju nuo pradžios 2014 metais. Pasvaičiodavau komandai apie queer leidinį, tai mano profesinei ir kūrybinei veiklai artimiausia sritis.
Janina Sabaliauskaitė (J. S.): Pamenu, kaip susitikome per pietų pertrauką (tuo metu atlikau praktiką „Meno avilyje“) ir kalbėjome, kad laikas ką nors daryti, dokumentuoti savo bendruomenės veiklą. Dalijomės įspūdžiais ir ateities planais, vizijomis, brainstorminom. Aptarėme, ko mums pačioms trūksta, kaip menas gali įgalinti. Buvome įkvėptos Barbaros Hammer kūrybos, turėjome mintį pakalbinti „Kreivių“ festivalio lankytojus kaip Hammer, dokumentavusi savo auditoriją filme „Audience“ (1983 m.).
Po kelių mėnesių susiskambinome tarp Londono ir Niukastlo, tada paskelbėme kvietimą LGBT+ autoriams ir kūrėjams Lietuvoje. Taip atsirado pirmasis „Kreivių“ numeris – iš noro palaikyti kūrybinius ryšius su bendruomene Lietuvoje, sekti įvykius, dalyvauti veiklose net ir gyvenant užsienyje.
Apie žurnalo viziją
J. S.: Šiuo projektu ieškau kūrybinės laisvės ir bendruomeniškumo. Noriu kurti leidinį kartu su bendruomene, tad labai svarbu siekiant susikurti / jausti abipusį pasitikėjimą, kad žmonės į(si)trauktų ir norėtų dalintis savo kūryba. Taip pat labai svarbu kalbėjimasis tarp kartų, bendradarbiavimas, dalijimasis informacija, vienas kitų įgalinimas.
L. V.: Man žurnalas yra kūrybinis, leidybinis, aktyvistinis eksperimentas. Ir objektas, ir įvykis, apjungiantis aspektus, svarbius queer kūrėjų ir LGBT+ bendruomenės gyvavimui. Mūsų užduotys yra pristatyti, dokumentuoti ir archyvuoti queer meną ir įvykius lietuvių kalba, spausdintu formatu.
J. S.: Šis formatas kūrybine prasme patrauklus tiek mums, tiek publikuojamiems menininkams. Džiugu, kad leidinio atsiradimas gali tapti įvykiu, skatinančiu ryšius, kūrybinius projektus LGBT+ meno bendruomenėje. Tiesiogine ir perkeltine prasme, nes žurnalo pasirodymas – ir priežastis susitikti.
Viliamės, kad queer (ir) meno bendruomenė dalyvaus žurnalo turinio kūrime, kartu būsime ir palaikymas, paskata augti, tobulėti. Norime stebėti įvykius, atrasti, pristatyti istorijas. Tai yra erdvė LGBT+ kūrybai, mintims.
L. V.: Šį leidinį matau ir kaip tam tikrą dokumentą, fiksuojantį istoriją. Popierius, spausdintas formatas kuria išliekamumo, tikrumo pojūtį. Apčiuopiamumas yra ypač svarbu LGBT+ bendruomenėms, turinčioms itin mažai fizinių erdvių.
Festivalis „Kreivės“ žurnalo iniciatyvai suteikia platformą ir užnugarį, o žurnalas prisideda prie festivalio veiklų įnešdamas papildomą lygmenį. Kartą metuose 4–5 dienas festivalis pristato queer meną. Programoje būna daugiausia queer kinas, vyksta diskusijos, parodos, skaitymai. Taip kuriama socialinė ir kultūrinė queer erdvė. Tuo tarpu leidinys prisideda fiksuojat LGBT+ kūrybą ir inicijuojant meninius projektus. Svarbu suderinti intenciją užrašyti LGBT+ žmonių balsus ir apžvelgti queer kūrybą, pristatyti meną išlaikant kreivumo estetiką ir būti adekvačiu laikmečio dokumentu.
Žurnalo „Kreivės“ pristatymas
Queer leidyba
L. V.: Queer zinai turi ilgą istoriją, jie ilgai spausti pogrindyje ir atvirai, poetiški ir seksualūs, maištingi ir politiški. Klausimas – ar tai vis aktualu šiandien Lietuvoje? Manau, kad tai, kas buvo svarbu septyniasdešimtaisiais JAV, Europoje ar punk scenoje, negali būti tiesiogiai perkelta į Lietuvą. Gal dėl to leidžiame ne „ziną“, bet šie reiškiniai panašūs. Šiek tiek per anksti kalbėti, nes labai nedaug nuveikta, bet siekiame būti aktyvistiniu-kūrybiniu / kūrybiniu-aktyvistiniu queer leidiniu.
J. S.: Esu įkvėpta feministinio žurnalo „On Our Backs: Entertainment for the Adventurous Lesbian“, leisto 1984–2006 metais JAV. Leidinys, kurtas lesbiečių moterų lesbietėms moterims, atvirai kalbėjo apie jų seksualumą. Mane sužavėjo kūniškos, erotiškos eksperimentinės fotografijos. Kruopštus žurnalo vizualinis apipavidalinimas subalansuotas su paliestų temų gilumu bei turiniu, atliepiančiu to meto lesbiečių gyvenimą, feminizmą, fantazijas. Žurnalas aprėpė platų spektrą: erotinę prozą, atviras diskusijas, interviu su įkvepiančiomis menininkėmis ir akademikėmis, socio-politinius straipsnius, knygų ir filmų apžvalgas, recenzijas, asmeninius skelbimus, lytinį švietimą, turėjo patarimų skilčių, kvietė diskutuoti, atvirai reikšti mintis. Žurnalo turinys vis dar svarbus, atspindintis šiandienines problemas bei lesbiečių matomumo stygių. Su menininke Jade Sweeting atradusios „On Our Backs“ bei vėliau į komandą įtraukusios akademikę Alessandra Mondin, susipažinome su žurnalo fotoredaktore Phyllis Christopher, su ja vėliau surengėme archyvinę žurnalo parodą Niukastle, The NewBridge Project’e (2017 m.). Šis žurnalas ir per jį atrasti žmonės – it atspirties taškas, įkvėpęs prisidėti prie LGBT+ bendruomenės kūrybos Lietuvoje, perduoti žinias, tyrinėti ir dokumentuoti savąją kultūrą, šalyje vykstančius procesus, istorijas.
L. V.: Studijų metais patraukė vieno leidinio istorija. Tai XIX a. pabaigoje Londone leistas literatūros ir grafikos žurnalas „The Yellow Book“, kuris simboliškai įkūnijo literatūros ir visuomenės transformaciją XX a. link. Pažymėtina, kad žurnale buvo spausdinama ir lesbiečių bei biseksualių moterų kūryba. Anot gandų, „už nepadorumą“ sulaikytas Oscar’as Wilde’as į teismą atvyko su geltonąja knyga. „The Yellow Book“ sužavėjo leidybos ir estetikos principais, moterų dalyvavimu redakcijoje ir jų kūrybos spausdinimu.
LGBT+ istorija ir atmintis yra dar vienas aspektas, kuriam pasitarnauja leidiniai, dokumentuojantys tam tikrus įvykius, kūrinius, vyraujančias nuomones, problemas ir t. t. Iš leidinių galime kurti savo praeities interpretacijas. LGBT+ bendruomenei istorinės atminties problematika yra itin svarbi, ypač Lietuvoje, kur viešoji LGBT+ istorija beveik neegzistuoja. Noriu paminėti neseniai pradėtą Queer archyvo projektą Lietuvoje, kuris ėmėsi rinkti istorinę atmintį. Viena jo užduotis yra surasti ir išsaugoti artefaktus, kita – į atmintį pažiūrėti iš queer bendruomenės požiūrio taško, interpretuojant ir įsivaizduojant nutylėtas, neužrašytas istorijas. Pavyzdžiui, įprastoje aplinkoje matyti meno darbai, fotografijos ar asmeniniai objektai gali būti apžvelgti queer kontekste. Klausiama, ne „kas iš tikrųjų buvo?“, o labiau – „kas galėjo būti? Kur yra queer bendruomenė?“. Ir apskritai daugiau klausiama, nei atsakoma, nes objektyvus atsakymas nėra būtinas. Galime žinoti faktus, bet neturėti įrodymų, tiesiog norime gvildenti queer atmintį.
Visas straipsnis: artnews.lt.
