Birželio 27–rugpjūčio 4 d., jau ketvirtą vasarą, po Liubarto tiltu vyksiančio atvirų renginių ciklo „Gilios upės tyliai plaukia“ (GUTP) vienas iš tikslų – skatinti meno ir kultūros organizacijų bendruomeniškumą.
Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ projektą „Gilios upės“ ėmė organizuoti pandemijai sustabdžius kino teatrų ir kitų kultūros įstaigų veikimą. Filmų rodymas atviroje erdvėje po Liubarto tiltu tapo saugia alternatyva, leidusia judantį vaizdą pristatančioms organizacijoms bent iš dalies įgyvendinti savo planus.
Laikantis šios linijos, GUTP programoje ir šiemet susitiks įvairių sričių kultūros organizacijos: Vilniaus queer festivalis „Kreivės“, Kauno menininkų namai, literatūrinis žurnalas „Vilnius Review“, šiuolaikinio meno dienraštis „ArtNews“, „Skalvijos“ kino centras ir „Skalvijos“ kino akademija, restauruotų ir skaitmenintų filmų svetainė „Sinemateka.lt“, meno ir edukacijos centras „Rupert“, žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas“ ir Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, bendruomenės radijas „Palanga Street Radio“ ir kt. Iš viso įvyks 16 nemokamų renginių.
Liubarto patiltė tapo unikalia skirtingų tame pačiame lauke veikiančių organizacijų susitikimo, bendravimo per savo vykdomas veiklas vieta – tiek vienai su kita, tiek su viena kitos auditorijomis. Kilo mintis šiuos susitikimus užfiksuoti tekstų ciklu, kurio susirašinėjimų formą įkvėpė kino prodiuserės Dagnės Vildžiūnaitės ir menininkės Aurelijos Maknytės „Meno avilio“ svetainei Sinemateka.lt rengtas ir šiemet Meno kritikos apdovanojimuose nominuotas susirašinėjimas.
„Giliose upėse“ festivalis „Kreivės“ birželio 28 d., minint homoseksualumo dekriminalizavimo 30-metį Lietuvoje, pakvies į išankstinį „Vilnius Pride 2023“ renginį – filmo „Į rytus nuo sienos“ (rež. Wieland Speck, 1985) seansą. O Kauno menininkų namai liepos 24 d. supažindins su atradimais iš Baltijos šalių videomeno archyvų ir performatyviai skaitys keletą specialiai vakarui parinktų 10-tojo dešimtmečio gėjams ir jų draugams skirtų žurnalų ištraukų. Seansų pradžia – 21.30 val.
„Kreivės“: Kuo šiuo metu gyvena Kauno menininkų namai? Kaip jūsų planuojama peržiūra atsiranda, atrodo bendroje organizacijos metų programoje?
Kauno menininkų namai: Šiuo metu Kauno menininkų namai kaupiasi ir medituoja naujus projektus, nors reikėtų ir kiek atsikvėpti, tačiau, atrodo, kad vasara Kauno menininkų namams nebus atostogų metas. Štai, ir Lietuvos kultūros taryba jau šaukimus paskelbė.
Su filmų programomis, jų peržiūromis iki šiol darbavosi Kauno menininkų namų kuratoriai Edvinas Grinkevičius ir Agnė Bagdžiūnaitė. Su puikia filmų programa pasirodė ir mūsų savanorės, surengusios Kauno menininkų namuose queer filmų peržiūras.
Daugiausia dėmesio skiriame filmų turiniui ir kiek mažiau jų formai. Jau penktus metus į metų programą sugrįš Kauno menininkų namų ir platformos „Kitas kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“, kuris siekia pristatyti dokumentinius filmus, pasakojančius apie įvairias bendruomenes ar (sub)kultūras. Ciklą lydinčių pristatymų metu skatinama diskutuoti apie filmų turinį ir socialinę problematiką bei dokumentinio kino reiškinį apskritai. Programą kuruoja Karolis Žukas ir E. Grinkevičius.
Trejus metus iš eilės Kauno menininkų namuose A. Bagdžiūnaitė kuravo videomeno ir dokumentinių filmų programą „Mokumentai“. Joje dominavo menininkų (-ių) kuriamas sunkiasvoris turinys, persidengiantis su išplėstiniais filosofų (-ių), kuratorių ir akademikų (-ių) pristatymais.
Taigi, filmas Kauno menininkų namų programoje retai atsiranda atsitiktinai. Pats institucijos formatas ir kultūros finansavimo mechanizmai reikalauja gerokai iš anksto sukuruoto turinio, bet gal kitoniškai ir nesinorėtų.
O kodėl „Kreivės“? Ar nepabodo toks klausimas per 10 metų? Kaip pristatytumėte savo komandos narius, jei reikėtų tai padaryti trimis trumpais sakiniais?
„Kreivės“: Taip, mums jau 10 metų! Bet nesu tikras, kad atsakymas nuolat tas pats. Festivalis kinta, tad ir prasmės greičiausiai keičiasi. Kodėl atsirado toks pavadinimas? Labai ilgai mąstėme, iki išsekimo traukėme įvairius žodžius – iš galvos, iš knygų, iš žodynų… Pradžioje buvome keturiese, bet, kiek pamenu, galvojome trise. Galiausiai Justė sugalvojo „Kreivės“. Sugalvojo prieš 10 metų, o vis dar džiaugiamės. Daug patinkančių prasmių, ir nebepamenu, kokia buvo pagrindinė. „Kreivės“ siejasi su anglišku „queer“, tai kaip atsvara „tiesumui“ ar „straight“. Kartais žodį „kreivas“ naudojame kaip sinonimą „queer“. Mums tai toks išlaisvinantis, neapribojantis pavadinimas. Prieš tai trumpai organizavome vieną LGBT festivalį, po kurio ieškojome kažko visai kitokio.
Panašu, kad sakinį komandos pristatymui jau išnaudojau. Keturi iš dabartinės komandos yra jau 10 metų, kiti prisijungė vėliau. Per festivalio istoriją yra buvę daug žmonių, kurie jį kūrė ir kuriuos dabar sutinkame labai skirtinguose kontekstuose. Pavyzdžiui, Edvinas iš Kauno menininkų namų yra inicijavęs skaitymų ir vakarėlių serijas, kurias tęsiame iki pat dabar. Tai kokia ta komanda šiandien? Augustas, Justas, Justė, Laura, Antonas, Viktorija ir Marija – labai skirtingi žmonės, iš gana skirtingų sričių, kuriems įdomu ir kurie mato prasmę kurti šią kultūrinę ir socialinę queer erdvę gana neapibrėžtomis sąlygomis. Esame draugai, kolegos, bendraminčiai.
Tai ką šiemet planuojate „Giliose upėse“?
Kauno menininkų namai: Šiemet Patiltėje planuojame videoperžiūrą ir performatyvaus skaitymo seansą. Dar 2021 m. Kauno menininkų namuose buvo pradėtas tyriminis projektas „Nepadorūs vakarai“, tą kartą jis buvo dedikuotas feminizmo apraiškoms 10-ajame dešimtmetyje Lietuvos ir Rytų Europos regiono meno lauke ir kultūroje tyrinėti. Šiais metais pradėjome queer apraiškų tyrinėjimus. Jau kažkiek jų radome mokslininkės Rasos Navickaitės dėka, na ir, žinoma, su „Kreivių“ festivaliu susijusios iniciatyvos, socialinės erdvės ir galerijos „išgirsti“ įsteigto Lietuvos queer archyvo lobių dėka. Taigi, projekto „Nepadorūs vakarai. Naglis“ renginys Liubarto patiltėje duos vilniečiams galimybę šiek tiek patyrinėti queer dešimtą dešimtmetį kartu.
Kaip jums sekasi organizuoti „Kreivių“ 10-mečio programą? Ar lauks kokie siurprizai?
„Kreivės“: „Kreivės“ šiemet truputį vėliau – rugsėjo 14–18 d. Programą pradėsime skelbti rugpjūtį. Ją kurdami remiamės tuo, kas pasiteisino ir nusistovėjo per tuos 10 metų. Tad formatas lankytojui bus atpažįstamas. Šiuo metu baigiame atrinkinėti konkursinius trumpametražius filmus. Mums išlieka itin svarbi „Atminčių“ programa – apie queer bendruomenės atmintis ir jų praradimus. Ji labai siejasi su paminėtu mūsų kuriamu „išgirsti“ queer archyvu. Galbūt ypatinga tai, kad dalies filmų, kuriuos planuojame rodyti šiemet, teises yra itin sudėtinga gauti, tad vis dar esame jų derinimo procese. Šiuos filmus atrinko ir pristatys mūsų pakviesti žmonės, tai bus jų asmeniniai pasirinkimai ir rekomendacijos.
„Atminčių“ programos filmą pristatysime ir „Gilios upės tyliai plaukia“ serijoje birželio 28 d., trečiadienį. Rodysime 1985 metų juostą „Į rytus nuo sienos“ („Westler“) apie meilę tais laikais, kai Berlyno siena skyrė draugus, šeimas ir mylimuosius. Šia homoseksualumo dekriminalizavimo Lietuvoje 30-mečiui skirta peržiūra pradėsime ir „Vilnius Pride“ renginių seriją. Žinoma, šie metai – tai ir galimybė pažvelgti į mūsų pačių istoriją. Tam taip pat skirsime dėmesio.
Filmo „Į rytus nuo sienos“ kadras
Nemažai kalbame apie istoriją ir atmintį, o ko palinkėtumėte sau ateičiai?
Kauno menininkų namai: Aukštesnių atlygių ir geresnio kultūros vertinimo bendrai tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Kūrybiškos ir smalsios auditorijos.
O ko jūsų komanda palinkėtų sau?
„Kreivės“: Įdomu būtų surengti komandos apklausą… Atlygiai, aišku, nepamaišytų. Tačiau bendrai palinkėčiau mums erdvės būti savimi, galimybių kurti tai, kas patinka, susitikimų džiaugsmo, na, ir dar daug gilių upių.
2023 m. vasaros renginių „Gilios upės tyliai plaukia“ programa.
