Filmo „Tai, kam nesiryžtame“ kadras
Džiaugiamės galėdami tęsti bendradarbiavimą su „Nepatogiu kinu“, kuriame šiemet net keletas LGBT+ tematikos filmų ir atskira programa „Kaunas Pride“ įkvėptu pavadinimu „Mes esame visur“.
Festivalyje pristatomi ne tik nauji LGBT+ filmai, tačiau ir queer kino klasika „Gendernautai“. 1999 m. pasirodžiusi vokiečių kino režisierės Monikos Treut novatoriška dokumentika „Gendernautai“ buvo vienas pirmųjų filmų apie translyčių judėjimą San Fransiske. Atviri ir jautrūs žmonių, nuo gimimo ar pačių pasirinkimu, hormonų ar operacijų pagalba nusprendusių trinti ribas tarp moteriškos ir vyriškos tapatybės, portretai.
Festivalyje šis filmas pristatomas kartu su naujausiu režisierės Monikos Treut filmu „Genderacija“ (2021 m.), kuriame ji po dvidešimties metų sugrįžta į San Fransiską pas filmo „Gendernautai“ veikėjus sužinoti, kaip jiems sekasi šiandien, kai miestą yra užvaldžiusi gentrifikacija, šalį valdo Trumpas ir ore tvyro aštrėjantys globalinio atšilimo bei tapatybės klausimai. Veikiami šių iššūkių, kai kurie gyventojai jau paliko San Fransiską ir išvyko ieškoti naujų horizontų, o kiti nepailsdami kuria queer judėjimui draugiškas erdves. „Genderacija“ – tai pasimatymas su aštriais, drąsiais ir humoro jausmo nestokojančiais lyčių vizionieriais.
Jautriame režisierių Asia Dér ir Sári Haragonics filme „Jos mamos“ (2020 m.) iš labai arti atskleidžiami įsivaikinti nusprendusių tos pačios lyties porų iššūkiai – nuo varginančių biurokratinių kliūčių iki asmeninių santykių šeimoje kaitos atsiradus vaikui.
Vis sparčiau radikalėjant Vengrijos politiniam klimatui, buvusi Žaliųjų partijos narė Virág praranda tikėjimą šalies parlamentu, pasitraukia iš politikos ir nusprendžia save skirti šeimai. Virág kartu su savo partnere muzikante Nóra trokšta auginti vaikus, tačiau tos pačios lyties šeimos įsivaikinti Vengrijoje neturi teisės. Fone iš radijo imtuvo ir televizijos skambanti vis aštrėjanti dešiniųjų propaganda primena, kad Virág ir Nóros šeimai, jų asmeniniams pasirinkimams ir teisėms nuolat kyla grėsmė.
2021 Spalio 19 d. 18.00 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje filmas „Jos mamos“ rodomas kartu su diskusija „Kam reikalinga partnerystė?“
Paskutinis programos „Mes esame visur“ filmas – tai Yanos Ugrekhelidze „Išgyvenimo instrukcija“ (2021 m.).
Aleksandro pase nurodyta: moteris. Šis užrašas lytį pakeitusiam vyrui užkerta kelią rasti darbą ir verčia gyventi pusiau pasislėpus. Dėl lyties pakeitimo jo išsižadėjo net artimiausi šeimos nariai. Drauge su savo mergina Marie jie planuoja išvykti iš Gruzijos. Tam, kad surinktų pakankamai lėšų, Marie nusprendžia tapti surogatine motina. „Išgyvenimo instrukcija“ nėra tik skambus filmo pavadinimas – homofobija ir transfobija, giliai įsišaknijusios Gruzijos visuomenėje, verčia filmo veikėjus imtis radikalių sprendimų ir kovoti už laimingo gyvenimo pažadą.
Šį filmą pristatome įgyvendindami Aktyvių piliečių fondo, EEE finansinio mechanizmo remiamą iniciatyvą „Erdvė bendruomenei“.
Konkursinėje „Nepatogaus kino“ programoje, skirtoje kino režisieriams, sukūrusiems pirmąjį arba antrąjį ilgo metro filmą, pristatomas meksikiečių režisieriaus Bruno Santamaría „Tai, kam nesiryžtame“ (2020 m.).
Nedideliame Meksikos miestelyje jau daugelį metų beveik niekas nesikeičia – čia karaliauja lėtas gyvenimo ritmas, įrėmintas tradicinio mąstymo ir pasaulėžiūros. Šešiolikametis Arturo, kurį visi vadina Ñoño, išsiskiria iš kitų vaikų savo energija, polinkiu organizuoti netikėčiausius ir įdomiausius žaidimus jaunesniesiems ir… paslaptimi, kuria iš pradžių intymiai dalinasi tik su kino žiūrovu, kai lieka vienas priešais kamerą. Vis dėlto Ñoño visa esybe jaučia, kad netrukus jo paslaptis turės tapti vieša. Tačiau kaip pasakyti tėvams, kad esi homoseksualus, kokia bus kaimynų ir kitų bendruomenės narių reakcija? Kinematografiškai gyvas ir svajingas Bruno Santamarios filmas – tai tapsmo ir suaugystės istorija kultūroje, kurioje mačizmas groja pirmuoju smuiku.
Ypač gausioje tradicinėje vaikams skirtoje „Filmai, padedantys augti“ programoje trumpametražė juosta apie interseksualumą „Ir berniukas, ir mergaitė“ (rež. Lara Aerts ir Els van Driel, 2020 m.).
Gimus Wen Long buvo neįmanoma nustatyti – kūdikis berniukas, ar mergaitė. Vaikas gimė interseksualiu. Tėvai nusprendė nedaryti operacijos ir apsispręsti dėl lyties ateityje paliko pačiam vaikui. Dabar devynerių metų Wen Long nenori būti tik berniuku ar mergaite. Įdomiausia būti savimi. Pavargus nuo nesibaigiančių klausimų, Wen Long nori, kad visas pasaulis suprastų, kas yra interseksualai, ir pateikia nuoširdžią bei žaismingą priėmimo ir ugdymo sprendžiant šį lyties dvilypumo iššūkį pamoką.
15-asis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis vyksta spalio 14–31 dienomis. Šiais metais „Nepatogus kinas“ – kino teatrų ir namų ekranuose. Festivalio seansai, kuriuos lydės susitikimai ir diskusijos vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Marijampolėje. Festivalio filmai taip pat bus prieinami visiems Lietuvos žiūrovams internetu, o festivalio atidarymo filmas pirmą kartą pasieks visą šalį ir bus transliuojamas per LRT PLIUS televiziją.
