en
en

Filmo „Laimingi metai“ kadras

Žiniasklaidos ir viešosios erdvės akivaizdoje, šių metų Pasididžiavimo mėnuo turbūt ne praėjo, o veikiau – praūžė. Turbūt pirmą kartą didelė dalis LGBTQ* bendruomenės ir jos heteroseksualios aplinkos leido eitynes laikyti švente. Tačiau nemažai bendruomenės narių jaučia, jog švęsti be realių įstatyminių pokyčių per 15 metų – nei šis, nei tas. Dar kiti, užimantys kairesnes politines pozicijas, teigia, jog pasididžiavimas turi būti švenčiamas, kai lygybė ateis į visų gyvenimus, nepriklausomai nuo klasės, tautybės, lyties, o ne tik seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Faktas tas, jog, tikintis kokių nors pokyčių, kalbos apie lygybę prieš įstatymą negali būti eskaluojamos tik vieną mėnesį per metus. Ir nors Pride eitynės su savo diskusijoms telkiančia atmosfera baigėsi, nustoti kalbėti apie diskriminaciją – ypač labiausiai nuskriaustųjų ir nematomų LGBTQ* narių – tikrai negalima.

Rugsėjo 4-8 dienomis, Vilniuje jau 6-tą kartą vyksiantis Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ kviečia kino, žmogaus teisių ir LGBTQ* bendruomenės entuziastus. Įėjimas į filmų peržiūras – jūsų pasirinkta auka.

Kaip visda kreiva tema

Festivalio „Kreivės“ misija nei anksčiau, nei šiemet nesiderina su tokiu skambiu idėjiniu šūkiu kaip We Are Family, nes viena iš jo esmių yra pasakoti gyvenimiškas istorijas, iškrentančias už mainstream ribų. Ir kadangi gyvename heteronormatyvioje visuomenėje, kur net ir LGBTQ* advokacija kartais laimi dėl politinio nuosaikumo, užribis virsta ganėtinai didele erdve.

Programa

Jeigu Lietuvos Vyriausybė išsiskiria moterų reprezentacijos stoka, „Kreivių“ programoje situacija – atvirkštinė. Ypač didelis dėmesys skiriamas filmams, kurie yra apie moteris arba sukurti moterų. Festivalyje matysite ukrainiečių režisierių Shymko ir Yarmanovos surinktas neheteroseksualių moterų patirtis vėlyvuoju sovietmečiu, o su Shymko susitikti galima bus ir gyvai festivalio renginiuose. Taip pat galėsite dalyvauti filmų apie lesbietes pionierės Barbaros Hammer kūrybos retrospektyvoje, pamatyti jos du ilgo metro filmus ir trumpametražių trilogiją, kurioje surinkta archyvinė, dažnai drausta medžiaga apie queer asmenų istorijas ir intymumą.

„Kreivėse“ taip pat bus bandoma narplioti užmirštųjų bendruomenės narių patirtis. Nors LGBTQ* oponentai šaiposi iš naujų į šį trumpinį pridedamų raidžių, jos atsiranda todėl, kad atskiros žmonių grupės su savimi atsineša skirtingas politines realijas ir jų sprendimų būdus. Filme „Nei Ieva, nei Adomas“ šnekama apie interseksualių asmenų diskriminaciją – nuo tam tikro jų nematomumo iki nepageidautinų operacijų vaikystėje.

Festivalyje bus galima pamatyti filmų iš visos Europos, taip pat kitų kontinentų. Pažymius trumpametražiams festivalio filmams šiais metais rašys ir „Kreivių“ konkursinės programos laimėtoją rinks žiuri, kurioje – žurnalistai Berta Tilmantaitė ir Darius Matas, kino tyrinėtoja Dagmar Brunow, režisieriai Svitlana Shymko ir Romas Zabarauskas.

Bendruomenė

Nors kinas yra puikus būdas kalbėti apie bendruomenes, „Kreivėms“ išlieka svarbus interaktyvumas ir susitikimai tarp kino seansų bei renginių. Po festivalio atidarymo kino centre „Skalvija“, žiūrovai kviečiami pabendrauti bare „Nauji Vėjai“. Rugsėjo 5 dieną festivalis kviečia aptarti nacionalizmo ir queer santykį diskusijoje „Queer (ne)tautoje”, taip pat pradėti Barbaros Hammer retrospektyvą kartu su kino tyrėjos D. Brunow įžanga į filmą „Nitratiniai bučiniai“. Rugsėjo 6 d. B. Hammer filmą „Švelnios fikcijos“ pristatys režisierė S. Shymko, ji taip pat su žiūrovais susitiks ir prieš savo filmo „Laimingi metai“ premjerą „Kreivėse“. Rugsėjo 6 d. taip pat vyks pokalbis su filmo su „Nei Ieva, nei Adomas“ heroje Deborah Abate. Rugsėjo 7 d. laukia vizualumo tyrinėtojos prof. Natalijos Arlauskaitės paskaita apie B. Hammer. Uždarymo dieną festivalio lankytojai kviečiami neformalioje aplinkoje išreikšti savo mintis ir kūrybą „Kreivuose skaitymuose“.

Festivalį organizuoja „In corpore“, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis, aktyvistais ir menininkais. Festivalis bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis (2014-2020).