Priėmimo ir laisvės beieškant: trumpametražiai „Kreivių“ filmai

Vilniuje prasideda festivalis „Kreivės“. Jame – trys trumpametražių filmų programos, pristatančios gilius, įvairialypius queer patirčių naratyvus. Šių istorijų geografija – plati, aprėpianti naktinio reivo melancholiją Prancūzijoje, Velykų šventadienį Bulgarijoje, chaotišką šiuolaikinės Varšuvos kakofoniją, tris seseris, kikbokso ir krepšinio pagalba kovojančias prieš patriarchatą Slovėnijoje, ir kitus veikėjus, kurių tapatybės netelpa tik vienoje linijoje, o sankryžiškai persipina tarpusavyje, įkūnydamos migracijos atminties, bendruomenės ir priėmimo paieškas.

Festivalį atidarysiantys filmai „Dustin“ (rež. Naïla Guiguet), „Liepos dienos ir naktys“ (švedų k. „Nätter och dagar i juli“, rež. Jana Bringlöv Ekspong)  bei „Seserys“ (angl. k. „Sisters“, rež. Katarina Rešek – Kukla) – trys gaiviai skirtingos urbanistinės istorijos. Vasariška, ištuštėjusio miesto nuobodybė dominuoja filme „Liepos dienos ir naktys“, moteriai (akt. Jana Bringlöv Ekspong) ieškant išeities iš šio nuobodulio spąstų. Erotinės nuotraukos ir žinutės skrieja vis kitiems adresatams, jai tykiai, kone hipnotizuojančiai pasakojant apie praeities meiles, nuotykius ir kūnus. Tuo tarpu vienintelis žiūrovų regimas kūnas, tingiai judantis uždarose buto erdvėse – tai ji. Diena nutįsta į vakarą. Gal kas nors visgi atsilieps?

Ryšio su aplinka ieško ir reive šėlstantys filmo „Dustin“, entuziastingai sutikto 2020 m. Kanų kino festivalio Kritikų savaitės programoje, veikėjai – jauna trans mergina Dustin (akt. Dustin Muchuvitz) ir jos draugai. Vakarėlis baigiasi, o lauke pasitinka negailestinga ryto šviesa. Techno ritmus pakeičia tylesni after party pašnekesiai. Lieka melancholija ir trapūs tarpusavio saitai.

Tuo tarpu „Seserų“ saitai – kuo stipriausi, stiprinami kikbokso, krepšinio ir siekio kovoti prieš lyčių stereotipus betoninių daugiabučių apsuptyje, vis pasvajojant, koks gyvenimas laukia išvykus iš klampios šeimyninės aplinkos ir smurtaujančių giminaičių. Čia padeda dešimt merginų susikurtų gyvenimo taisyklių. „Niekada nepasiduok“, išgirstame, ir regime, kaip viena jų šoka ginti smurtą patiriančios moters. „Meilė yra liga“, sako jos, matydamos, kaip ši po to gatvėje taikosi su smurtautoju. Stiprus filmo emocinis krūvis ir raiška stato jį į vieną gretą su Céline Sciamma juosta „Mergiotės“ (pranc. „Bande des filles“).

Praeities ir tylos (ne)laisvėje

Programoje „Kilus gaisrui“ dominuoja priėmimo paieškos klausimai, ataidintys festivalio leitmotyvą „tyla = mirtis“. Išties, tyla filme „Tavo grožį“ (vok. k. „Deine schöne Gestalt“, rež. Bernadette Kolonko) –  aštri, galinti paskandinti. Pasirinktinai nutilusi, pasakas apie undinėles mėgstanti mergaitė Magdalena (akt. Emma Satzger) kelia nerimą savo mamai Christine (akt. Lucy Wirth). Pasivaikščiojimo su nauja, regis, drąsiai gyvenančia bendradarbe Leonore (akt. Birgit Unterweger) metu Christine užčiuopia iki šiol neištirtus, giliai glūdėjusius vidinius horizontus. Šalia kasdieninių įsipareigojimų ir šeimos rutinos slypi tai, apie ką sunku prabilti.

Šeimyninė tyla taip pat graužia ir „Kiaušinių lukštų“ (angl. k. „Eggshells“, rež. Slava Doytcheva) pagrindinę veikėją Neveną (akt. Stela Stoynova), šv. Velykų dieną nudažiusią du raudonus kiaušinius ir nuvykstančią į savo tėvo namus. Žaismingai, kone vaikiškai nešiojant malkas iš gatvės į kiemą, Nevena kviečia tėvą (akt. Ivan Doychev) apsilankyti Sofijoje, jų – jos ir partnerės – namuose. Kiaušinio lukštas čia – dvejopas, aprėpiantis tiek Nevenos išsiilgtas Velykų tradicijas, tiek temas, apie kurias šeimoje kalbama patylomis – kaip vaikščiojant ant kiaušinių lukštų ir saugant šių saitų trapumą. Susitikimo namie, autentiškame Nevenos gyvenime, šis trapumas gali ir neatlaikyti. Trapi tyla tampa laikinu prieglobsčiu filme „Kilus gaisrui“ (port. k. „Em Caso de Fogo“, rež. Tomás Paula Marques). Portugalijos kaimo bendruomenę sukrėtus jauno vaikino mirčiai, Chico (akt. Duarte Lopes) žino, kad tai – neapykantos nusikaltimas, ir kaip įmanydamas stengiasi slėpti tarp judviejų buvusį ryšį ir savo tapatybę.

Vienas tamsiausių ir netikėčiausių programos filmų „Trykšt“ („Sprötch“, rež. Xavier Seron) šeimos dinamiką apverčia aukštyn kojomis ir pristato vidurinės klasės priemiesčio moralės trapumą. Tomo (akt. Jean le Peltier) partneriui Semui (akt. Martin Verset) išvykus į komandiruotę Marakeše, šiam tenka namų ūkio prižiūrėjimo našta – o jis tiesiog norėtų rašyti savo romaną! „Manai, Houllebecqas taip terliojasi, rašydamas naują romaną?“, klausia Tomas. Aliuzija į kontraversišką prancūzų novelistą – itin tiksli, mat Belgijos priemiesčio ramybė, paremta tolerancija, netrunka subyrėti nutikus fantasmagoriškų atspalvių turinčiam įvykiui.

Programos „Išlaisvinti“ pavadinimas – paradoksalus. Nelaisvė šiuose filmuose pasireiškia įvairiomis formomis – gailesčiu dėl praeityje nerealizuotų troškimų (anksčiau pristatytas „Fabiu“), praeities ir savasties priėmimo pinklėmis. Filme „Ašarų pakalnė“ (pranc. „Le coup des larmes“) praeitis aktorę Florence (akt. India Hair ) užklumpa itin netikėtai – apleistame rūsyje, besimokant šaudyti naujai savo rolei. Florence ir nekalbią šaudymo instruktorę (akt. Sabine Timoteo) sieja mums nežinoma praeitis, jas pamažu užvaldanti, ir grasinanti nusitempti kartu su savimi. Režisierė Clemence Poésy – kino profesionalė, vos per dvidešimt minučių sužaidžianti rafinuotą partiją su žiūrovais, ir pasidalinanti skaudžia dviejų veikėjų paslaptimi.

Filmo „Išlaisvintas“ (pranc. k. „Baltringue“, rež. Josza Anjembe) istorija – tarsi meditacija garsiojo Barry Jenkinso filmo „Mėnesiena“ (angl. k. „Moonlight“) tema. Kalėjimą tuoj paliksiantis jaunuolis Issa (akt. Alassane Diong) sutinka poeziją skaitantį, lengvai neprognozuojamą „šviežią“ kalinį Gaetaną (akt. Yoan Zimmer).  Jų kone nebyliam santykiui intensyvėjant, Issa renkasi – atšiaurus išorinis pasaulis su jo priimti nepasiruošusia mama, ar grėsmingas, aštrus galios žaidimas tarp kalėjimo sienų.

„Atminčių“ programą lydi filmas „Prekybos centras“ (angl. k. „Trade Center“) – efektyviai sukonstruota elegija cruising subkultūrai, veikusiai Niujorko Pasaulio prekybos centro erdvėse iki tragiškos 2001 m. rugsėjo 11-osios.

Filmo režisierių Adam Baran itin domina seksualumo, užgožto dominuojančių heteronormatyvių naratyvų, istorijos. „Prekybos centre“, rodant dabartines sterilias buvusio Pasaulio prekybos centro erdves – „Oculus“ prekybos centrą, traukinių stotį, 9/11 muziejų – skamba 5 homoseksualių vyrų, devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje besilankiusių tose erdvėse slaptiems, anoniminiams ir intymiems susitikimams, istorijos. Įspūdis – kiek vaiduokliškas, filmui tampant architektūrišku marginalizuoto seksualumo istorijų archyvu.

Festivalis „Kreivės“ Vilniuje vyks rugsėjo 8-12 d. Filmų peržiūrų ir kitų renginių laikai pateikiami festivaliskreives.lt/programa. Festivalio renginius remia Aktyvių piliečių fondas, EEE finansinis mechanizmas, Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Norvegijos finansinis mechanizmas, Kanados ambasada ir JAV ambasada.