„Am I a member of my generation?“ (liet. Ar esu savo kartos narys/ė?) – klausia Woody Alleno filmo „Whatever Works“ herojė.
Tarpdisciplininėje festivalio „Kreivės“ parodoje šį klausimą kelia ir jauni menininkai. Jie – gyvenanti po sovietmečio, bet dar ne tūkstantmečio karta. Lietuvoje ją galima pavadinti Nepriklausomybės. O kaip ją apibūdinti Ukrainoje?
Kaip ir demokratija jų šalyje, šie menininkai vos vyresni nei 26 m. Šis skaičius – ne tik amžius, bet ir universalus simbolis, įlytintantis bendražmogišką patirtį. Kompiuterininkų raidyne, kitaip dar vadinamame unikode, kombinacija U+2640 žymi moterį, U+26A3 – vyrų homoseksualumą, U+26A5 – tarplytiškumą (angl. intersex), U+26A7 – translytiškumą, U+26AA – aseksualumą. Kaip šioms sovietmečiu „neegzistavusioms“ tapatybėms sekasi laužyti, neva, tradicinės visuomenės ledus?
Kai kurie darbai parodoje žaismingi, galbūt net besijuokiantys iš situacijų ir pačių savęs, kartais provokuojantys ar ironiški. Ir vis tiek jie atspindi problemas, su kuriomis susiduriame kaip individai, priklausantys tam tikrai kartai ir/ar visuomenei, būdami imigrantais, nepaklusdami heteronormatyvumui ar tiesiog nesijausdami tokiais, kokius mus nori matyti kiti.
Menininkai: Gorsad, Anton Karyuk, Yulia Krivich, Lena Siyatovska.
Kuratoriai: Rasa Kavaliauskaitė, Augustas Čičelis.
Paroda įgyvendinama bendradarbiaujant su Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, remiant Lietuvos kultūros tarybai ir Erasmus+.
Sodų 4, Sodų g. 4, Vilnius
2018 m. rugsėjo 16–28 d.