Vytauto Paplausko paroda „Kūnas ir geismas“ pristato nuotraukų seriją, kuri atsiskleidžia kaip intymus vaizdo dienoraštis, laviruojantis ant trapios ribos tarp kūniško sąmoningumo ir seksualinės pasąmonės. Darbai atsirado iš ilgos kūno bei jo patirčių stebėsenos, jie artikuliuoja subtilų, bet atkaklų tyrinėjimą, kaip geismas, pažeidžiamumas ir kasdieniai veiksmai konstruoja savasties kalbą. Menininko praktikos juda nuo dokumentavimo link introspektiškesnio režimo, kuriame fotografinis atvaizdas tampa ir transformacijos proceso liudininku, ir dalyviu. Kaip pastebi Vytautas, ši serija išaugo iš besikeičiančio santykio su savo paties kūnu ir išlaisvintos tapatybės raiškos, formuojamos homoerotinio geismo.
Vytauto nuotraukos priešinasi tiesmukam pasakojimui. Jos veikiau funkcionuoja kaip fragmentai, jusliniai įrašai, svyruojantys tarp fikcijos ir išgyventos patirties. Kūnas čia pasirodo ne kaip stabilus objektas, o kaip kaitus paviršius, pažymėtas laikiškumo, pojūčių ir sąveikos atspaudų. Glaudžiai aprėminti gestai, kasdienių objektų palytėjimai, sustabdyto intymumo akimirkos sukuria ritmą, primenantį ir kino montažą, ir atminties logiką. Šia prasme paroda funkcionuoja ne tiek kaip linijinė istorija, kiek kaip susidūrimų konsteliacija, kurioje kiekvienas atvaizdas yra taktiliškas mazgas platesniame afekto lauke.
Šių darbų centre – balansavimas tarp atskleisties ir paslėpties. Fotografinis kadras nuolat inscenizuoja atidengimo veiksmą: į šviesą įspausta oda, įtempti ar atpalaiduoti raumenys, iki plyšimo taško ištemptas audinys. Vis dėlto šie momentai niekada iki galo neatvedami iki skaidrumo. Vietoje to jie pabrėžia žvilgsniui esmišką dviprasmybę, įtampą tarp žiūrėjimo ir buvimo stebimam. Tokiu svyravimu serija homoerotinį žvilgsnį pertvarko į veiksnumo – o ne objektifikacijos – erdvę. Ji tampa atpažinimo būdu, abipusiu procesu, kuris įtraukia ir vaizduojamąjį, ir žiūrovą į geismo ir interpretacijos aktus.
Materialus pasaulis, ant medinio paviršiaus paliktos kojinės, palinkusi porceliano figūra, juodo drabužio klostės tampa kūniško buvimo tęsiniais. Šie objektai – daugiau nei rekvizitas; tai taktiliniai likučiai, indeksuojantys kasdienio gyvenimo ritmus. Iškeldamas juos į pirmą planą menininkas patalpina erotiką kasdienybėje, sugriauna įsivaizduojamą skirtį tarp nepaprasto afekto ir įprasto gesto. Materialumo akcentavimas rezonuoja su platesniais egzistenciniais klausimais ir suponuoja, kad kūno sąveika su tekstūra, trintimi ir šviesa yra žinojimo forma ir trumpalaikių pojūčių, besipriešinančių kalbinei artikuliacijai, saugykla.
Svarbu, kad parodos vieta – queer bendruomenės erdvė – įneša papildomą reikšmės sluoksnį. Čia vaizdai funkcionuoja kaip bendruomeniški kreipiniai, siūlantys vizualinį žodyną dalintis homoerotinio geismo ir pažeidžiamumo patirtims. Galerija tampa erdve kolektyviniam liudijimui, kur privatūs pojūčiai verčiami viešuoju diskursu, neprarandant jų intymumo. Šis reliacinis matmuo darbus įveda į platesnį pokalbį apie queer matomumą, saugumą ir reprezentacijos politiką. Paroda kviečia žiūroves permąstyti ir savo juslines bei jausmines istorijas, pamatyti kūną kaip kintančią duomenų bazę, formuojamą geismo ir kasdienių egzistencijos ritualų.
Vytautas Paplauskas yra menininkas, dirbantis su fotografija ir tapyba. Jis įgijo bakalauro laipsnį 2011 m. Bornmuto menų universitete (JK). Jo ankstyvąją kūrybą įkvėpė hard-edge tapyba, kuriai būdinga geometrinės formos, fragmentiškos kompozicijos ir atidumas neigiamai erdvei. Nuo 2015 m. Vytautas aktyviai užsiima fotografija, dokumentuoja kultūrines scenas ir kartu vysto asmenines menines praktikas. Pastarosiose savo nuotraukų serijose jis tyrinėja kūniškas patirtis, tapatybės formavimą, intymumą ir homoerotinio geismo išraiškas.
Parodą kuruoja Anton Karyuk ir Augustas Čičelis.
Parodos atidarymas vyks 2026 m. gegužės 9 d., 16–19 val. Parodą galima apžiūrėti ketvirtadieniais 16–19 val. arba kitu laiku iš anksto susitarus iki birželio 4 d. Adresas: „išgirsti“, Darbininkų g. 8-1 (pirmas aukštas, palypėjus tris laiptus), Vilnius.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.