Šokių aikštelės dukterys

Filmą pasirinko ir pristato kino kritikė Ilona Vitkauskaitė.

Dvi seserys undinės – Auksinė ir Sidabrinė – netikėtai atsiduria 9-ojo dešimtmečio Varšuvos linksmybių sūkuryje. Čia šokių vakarėliai energingi, spindi nuo neoninių šviesų ir žėri nuo blizgučių. Seserys prisijungia prie muzikantų „Figs and Dates“ ir per vieną naktį tampa sostinės naktinio gyvenimo sensacija. Pasinėrusios į aistringą gyvenimą, jos pamiršta tikrąją savo prigimtį. Tačiau užtenka vienos sudaužytos širdies ir padėtis tampa nebevaldoma.

Ilona Vitkauskaitė:
„„Šokių aikštelės dukterys“ vadinamas vienu drąsiausių ir įžūliausių debiutų lenkų kine. Tai siaubo miuziklas, sąmoningai balansuojantis ties kičo ir „gero skonio“ riba. Čia kempas eina koja kojon su grotesku, o makabriškumas netikėtai dera su lyrizmu. Tikriausiai filmą būtų galima apibūdinti kaip Davido Cronenbergo ir Johno Waterso stilių derinį (nors pati Smoczyńska pirmiausia nurodo tapytojos Aleksandros Waliszewskos darbus). „Šokių aikštelės dukterys“ nukelia į 9-ojo deš. Lenkijos Liaudies Respubliką, tačiau ne į pilką ir slegiančią, o kupiną muzikos ir neoninėmis šviesomis pulsuojančią naktinių klubų. Pagrindinės veikėjos – sirenos Auksinė (Michalina Olszańska) ir Sidabrinė (Marta Mazurek) prieš plaukdamos į Ameriką nusprendžia šiek tiek laiko praleisti Varšuvoje. Jos greitai tampa sostinės naktinio gyvenimo sensacija, viliojančios aksominiu balsu ir pasakiška kilme. Nors Smoczyńskos herojės nė iš tolo neprimena romantizuotų vaikiškų pasakų veikėjų. Jei jos sutiktų „Disney“ undinėlę, tikriausiai pakviestų ją išgerti degtinės. Auksinė ir Sidabrinė žavi savo sąmoningu jusliškumu ir nevaržomumu, kuris tokią ryškią jėgą turėjo nebent Veros Chytilovos „Saulutėse“. Kartu „Šokių aikštelės dukterų“ herojės, nepaisant jų išskirtinumo, daugeliu atžvilgių primena tipiškas paaugles, įžengusias į suaugusiųjų pasaulį ir bandančias suprasti, ką reiškia būti moterimi. Jos trokšta meilės, skaudžiai išgyvena savo idealų žlugimą ir pirmuosius emocinius nusivylimus. Skirtumas tas, kad dėl savo antgamtinių galių gali žiauriai atkeršyti už patirtas skriaudas…“